vokalas

vokãlas (lot. vocalis) sm. (2) 1. TŽŽ, DŽ² muz. dainuojamas balsas muzikos kūrinyje: Dainininko vokalui gerai talkininkauja orkestras, tolydžio iliustruodamas baladės siužetą rš. | prk.: Visoje Europoje nepralenkiamu vokalo meistru pripažintas strazdas giesmininkas sp. ║ dainininko balsas: Šiame epizode A. Sodeika kuo ryškiausiai atskleisdavo visą savo sultingo vokalo grožį, sukrėsdamas žiūrovus Rigoleto išgyvenimų tragizmu rš. 2. (neol.) balsis: Labai daug sunkenybių padaro vokalas e. Labai įvairus jis mūsų kalboj: tariamas jis su atvira burna ir trumpai, su atvira burna ir tąsiai, su sučiaupta burna ir trumpai, su sučiaupta burna ir tąsiai Vd.